naujienos   forumas   straipsniai   kelionės   foto   varžybos   nuorodos   e-mail

Pavasarinis Sloup'as


  Kovo 28, atsigaivalioję po Velykų, susirinkom su kuprinėm ir išvarėm į climbing trip. Tik kirtę Čekijos sieną aplink pamatėm daug sniego ir apšerkšnijusios žolės, todėl buvom nusiteikę laipioti su pirštinėm ;) Bet apie pietus smarkiai atšilo ir pradėjom skirstytis ant uolų. Dauguma mūsų visai neblogai pamiegojo mikroautobuse tai iškart pradėjom laipiot.

  Su mumis važiavo dvi laipiojimo naujokės - Evelina ir Danguolė - tai jos laipiojo penkiukes ir šešiukes su viršutine sauga, o Saulius jas prižiūrėjo ir kabindavo - nuiminėdavo virves. Dar važiavo Vytas, kuris po kojos lūžio nieko rimto nelaipiojo, bet mielai visus saugojo ir palaikė lipančius ;)

  Pirmi lipimai as always buvo su drebančiais keliais ir tvirtai įsikibusiais pirštais. Bet vakarop po truputį pripratom, o man dar pavyko onsight’inti dvi septiniukes (UIAA, I mean ;) ).

  Smagiai pamiegoję antrą dieną prie uolų atėjom su nauja energija. Mantas su Linu beveik visą dieną laužė dvi 6+ (Rodeo ir Variant and Nad Pustevnou masyvo) – abi sueina į tokį purviną plyšį. Tai kartas nuo karto pasigirsdavo pergalingi šūksniai kurie ir likusius puikiai nuteikdavo. Man tą dieną parodė labai smagų maršrutą - Narovnani Habeš 8- - nelabai ilgas bet su dviem smagiais svorio permetimais į priešingas puses. Jis mane ypač užvežė ir pavyko pralipt iš trečio karto.

  Balandžio pirmą Laura pradėjo varyt su apatine sauga ir pralipo Celofanuv odkaz 5+ ir dar kažkokią žiauriai ilgą šešiukę ant Europos masyvo (nepamenu pavadinimo). Linas+Mantas pradėjo laužyt Argentina su daug pailsėjimų, bet su nuolatiniu improvement’u.

  Per darbo pertrauką atvarė vienas čekas ir pravarė Arena 7+ apšilimui. Po jo ir aš bandžiau, bet kvailai susidėjau rankas tai nusivirinau visai nesunkioj vietoj, tad pralipau tik iš antro karto. Paskui atėjom prie Čina 8 ir jis, mintinai mokėdamas visus judesius, labai gražiai pralipo visus raktus, tai aš buvau hooked in a moment ;) Tada visą vakarą laužiau po judesį, kol nebepakėliau rankų ir buvau tinkamas tik saugojimui…

  Penktadienis pasijautė nuo pat ryto - visur buvo daug žmonių ir mes vienu metu pagalvojom, kad daugiau jau nebetilptų (tokios mintys gyvavo iki šeštadienio ryto…). Aš pagaliau pravariau savo grand-project Čina 8, Laura pralipo Papa La Lulu 6+, o Linas jau padarė Argentina be sustojimų. Turbūt buvo visų mūsų peak performance diena.

  Ir atėjo paskutinė climbing‘o diena.... Šeštadienis. Buvo jėga - nors mes buvom visai pavargę ir per daug nelaipiojom, bet užtat turėjom į ką pažiūrėti - susirenka įvairiausiu climberių nuo tokių, kur ilsisi ant 5-kiukių iki tokių, kurie varo no future (9) ir atidirbinėja Bangladešą (10-), ir būna grand tūsas: ~200 žmonių ir visi lipa, šneka, saugo, raunasi, keikiasi, keičiasi trasom, vėl lipa ir t.t. - žodžiu jėga ;). Praktiškai visi indie ir evropa maršrutai buvo užimti (na, aišku yra ir privalumų - paprašai varyti jų maršrutą ir ne reik savų atotampų segt ;)

  Buvo toks fun nuotykis: lipu kažkokį maršrutą ant europos masyvo, nežinau kokį, nes neturėjau routebook'o tuo metu, bet čekai sakė kad 7. Užsilipu ant tokio mažo neigiamo kampo ir pradedu dėti į kelnes..., nes saugos taškas kokie trys metrai po manim, o išlipt be zaparo negaliu... nėr visiškai kybių ir tupiu ten porą minučių, rankos silpsta ir šalia manęs kitu maršrutu atvaro toks bičiukas ir pradeda man pasakot kur kybis yra - aš tiesiu ranką, o jis man "pravo, iščio pravo" ir panašiai... ir tox XXL pocket mano rankoj atsiduria... ;)

  Taip ir baigėsi mūsų trumpas climbing‘o sezonas. Visi buvom su panašia mintimi - tokios kelionės žiauriai veža... Tik visada būna per trumpos ;)

  Gediminas S.

 

 

  © onsight.lt, 2003
Į viršų atgal