naujienos   forumas   straipsniai   kelionės   foto   varžybos   nuorodos   e-mail

Back to Cresciano


Laikas, vieta ir tikslas
Cresciano, Šveicarija, gegužės mėnuo
Nusiraut (protą, odą ir šiaip gerai paboulderint)

Posakis
Plea, dančio nėr!
Ausfahart!
Įdomu…
It was so close...

Maistas
Pirma diena - makaronai su sūriu ir soja
Antra diena - makaronai su sūriu ir soja
Trečia diena - makaronai su sūriu, soja ir kečupu
Ketvirta diena - makaronais su sūriu, soja ir kečupu
Penkta diena - makaronai su tunu ir kečupu
Šešta diena - vištiena (sudorota per 3min.)
Septinta diena - makaronai su sūriu ir tunu (kečupas pasibaigė)
Toliau - makaronai...

Draugai
Su Nikiu
Be keletos pažinčių su italais ir austrais, labai gerai susitoosinom su vokiškos dalies šveicarais. Antrą dieną vienas iš jų paklausė kokie mūsų vardai. Koks buvo jo nustebimas išgirdus Jono vardą! "Hey, I am Jonas too!" su didžiausia šypsena pasakė šveicaras :) Sekantis jo klausimas buvo kada Jono gimtadienis. Ir dar didesnis nustebimas, nes jo gimtadienis buvo keletą dienų anksčiau :) Labai keista šveicarų Jonui buvo, kad yra jo bendravardžių ir kažkokioje tolimoje bananų šalyje... :) Kitas šveicaras buvo Niki. Irgi fainas bičiukas, pastoviai labai gražiai ir vaizdžiai reagavęs į naujai pamatytas gražias problemas. Dažnai jis kartojo žodį "waaaauuu.." kai jam rodydavome įdomesnes problemas.

Problemos
Gana aštrios, neužkeltais (teisingais) greidais, daug sunkių sitstartų, kas dažnai nervuodavo, nes visas sunkumas būdavo juose, o ne tolimesniame lipime
Julius ant Vento
Patagonico 7a
. Taip pat nemažai sloupinių traversų, kuriuose reikia naudoti kulnus. O tokios problemos reikalauja daug įtampos, nervų ir odos... Nebuvo jos pačios populiariausios mūsų, visgi lipt tokių teko ir nemažai. Mažai 7a+ ir 7b problemų, dėl to, matyt, toks greidas ir nebuvo praliptas. Keletas atkrito dėl kosmiškų sitstartų, keletas dėl blogų nusileidimų (reikėjo daugiau crashų, kad neišbarstyt kaulelių nusileidus). Tačiau nemažai gerų, įvairių 7a.

Iš praliptų būtų galima paminėti Mortacci tua 7a šuolį, kurį tikrai verta pabandyti! Super šuolis su geru topu ir išlipimu. Kai užšoksite - pamatysite :) Toliau nereali trasikė Vento Patagonico 7a neigiamu, kur gavom daug pagyrų iš šveicarų, nes jiems sunkiai gavos tiek startuot, tiek daryt atskirus perėmimus. Indoor stilius
Street Parade 7a
puikiai mums tiko. Gaila, kad neradom tokio tipo sunkesnės trasos, nes ši sekančią dieną pasidavė gana greitai.

Iš paliktų projektų galima paminėti La Rambla 7a. Traversinė sloupinė trasa. Buvom arti pralipimo, tačiau tik pusdienį bandėm, nes daugiau į tą sektorių grįžę nebuvom.. Na ir Street parade - klasikinė sloupinė trasa. Kurde kurde kiek ji Jonui odos ir nervų suėdė... Ne kartą buvo krista nuo pačios pabaigos... Vien dėl jos norisi grįžti ir uždaryti šį projektą visiems laikams.

Lietuvybės diena
Po begalės keiksmų vieną gražią dieną nutarėme, kad reikia nuo sekančios dienos nebesikeikti :) Buvo galima keiktis tik lietuviškai. Siūlymui už kiekvieną nelietuvišką keiksmažodį daryti po du atsispaudimus nepritarė Jonas (bijojo negyvai užsipypinti bedarydamas juos...). Tad liko pasikliauti garbės žodžiu ir vėliau tapusia tradicija atsiprašyti nusikeikus. Kaip sekės? Neblogai :) Bet kaip pasakytų mūsų draugas šveicaras Niki, laipiotojai tai tie žmonės, kurie keikiasi daugiausiai :) Ir tikrai, nesikeikt, arba keiktis lietuviškai sekėsi. Tik va nukritus nuo sunkios trasos galo, nelietuviški keiksmai pasipildavo kaip iš kibiro... :)

Magic Wood
Išlydėję Eglytę namo, nusprendėm palikt Cresciano ir mes. Nors austrai minėjo, kad Magic Wood dar metras sniego, nusprendėm ten važiuot ir pažiūrėt kaip atrodo tas stebuklingas miškas. Iš pirmo karto jo rasti nesigavo, nes austrai nurodė ne tą slėnį.
Eglytė Extra Jump 7a
Keistai mes turbūt atrodėm kai klausinėjome vietinių kur čia šalia yra Magic Wood ir niekas nesuprato ko mes iš jų norime :)
Atvažiavę į vietą, campinge radom vokiečių mikriuką ir keletą prancūzų. Aplink buvo nemažai sniego, oras ne iš šiltesnių :) Sutikti laipiotojai pasakė, kad ir miške sniego nemažai, bet sausų boulderių yra. O sniegas nėra jau taip blogai, nes minkščiau krist :) Pasibraidę po šlapią mišką, apžiūrėję jo grožį ir puikius boulderius grįžom ir susirengėm beveik viską ką turėjome. Šilta nebuvo :) Rytas sutiko su lietumi. Sužinoję ir lietingas prognozes nutarėme važiuot link namų ir pakeliui sustoti Frankenjuroje. Išvažiuojant viena buvo aišku - sekanti kelionė tik čia :)

Frankenjura
Lijo. Kaip ir Magice. Sumąstėm nulėkt į vietinę salę. Neapsirikom. Taškėm sunkiausias boulderingo trasas ir lipom lengviausias sudėtingumo trasas :) Pasigrožėjome vietine žvėriuke, pastoviai kabančia ant neigiamo (nors pasakyti kad tai žvėriukė, o ne žvėriukas, buvo galima tik iš galvos... kūnas kaip gero kultūristo...) ir išvažiavom namučio. Į gimtinę. Į flat land...

Kelionės metu kilusios tezės pamąstymams prieš miegą
Nikis ant 7a+

Ką reikia valgyti, kad susapnuotum staugiantį geležinį vilką?
Teisybe yra - jei viena šalis turi gražią gamtą, tai kita turės gerą ekonomiką. Pala, o kaip su Lietuva tada?
Jei grožiesi Puntuku, tai ką darytum boulderingo rajone?
Nemesk kelio dėl takelio. Gali užsirauti ant kelių mokesčio.
Niekada nesakyk "it was so close..". Gali pasirodyti, kad iš tiesų buvo "it was so f... far away..."
Atrodė, kad mums šakės. Pasirodė, kad neatrodė.
Pasirodė, kad šviesa tunelio gale tėra užrašas "No exit"

 

 

  © onsight.lt, 2003
Į viršų atgal