naujienos   forumas   straipsniai   kelionės   foto   varžybos   nuorodos   e-mail

It's too late to apologize by ViP



Kalbinam Vilimantą P., visai neseniai pakartojusį savo ir Lietuvos boulderingo rekordą.

  Antras boulderingo 8A Lietuvoje. Kaip vadinasi problema? Kur ji yra? Kokia ji?

 
Algund
Problemos pavadinimas It's too late to apologize. Ji randasi gan naujame, bet smarkiai populiarėjančiame boulderingo regione Italijoje, šiaurės Tirolyje, Algund boulderingo crage. Problema atrodo išties įspūdingai: tai vienas didžiausių akmenų Algunde. Uola irgi išskirtinė. Dar niekur nebuvau matęs, lyg iš kristalų susiformavusių kybių.

  Kiek užtruko atidirbinėjimas? Kas buvo sunkiausia?

 Šią problemą esu bandęs jau anksčiau, bet tuomet nebuvo itin geros sąlygos lipti ant mažų arba slopiškų kybių, buvo tiesiog perkaršta. Dabar sąlygos buvo idealios, nuolat švietė saulė, o oro temperatūra neleido greitai drėkti rankoms. Buvo idealu. Man pasisekė, nes vieną iš laipiojimo dienų sutikau "reikiamus žmones", jie parodė BETA, o tada man teko tik rasti sau tinkamesnį būdą ir padaryti judesius. Niekada prie šios problemas nebuvau sėdęs rimtai, vis pabandydavau judesius iki crux vietos ir viskas. Į kelionės galą nusprendžiau, kad reikia grįžti nors su viena 8A. Iš bandytų kelių išsirinkau šitą, nes čia crashpadų reikėjo mažiausiai. Vieną dieną nuėjau vienas ir kritau nuo paskutinio sunkesnio judesio prieš išlipant ant akmens viršaus, ir taip kelis kartus. Supratau, kad viskas arti, reikia tik truputį sukąst dantis ir padaryti iki galo. Gaila, bet tą dieną mišką palikau padaręs visus judesius, bet jų nesujungęs. Nusprendžiau odos daug neauginti ir jau kitą dieną vėl nuvariau prie problemos. Oras buvo daugiau negu idealus!!! Sutikau šalia lipusius boulderingistus ir pasiprašiau, kad paspotintų, atnešė jie dar ir savo didelį crasha, todėl viršuj jaučiausi žymiai saugiau. Teko pasinaudoti proga ir pakilęs nuo sitstart pozicijos lipimą baigiau akmens viršuj. Buvo nerealu! Jausmas buvo net geresnis negu pralipus pirmą savo 8A. Turbūt todėl, kad jaučiau spaudimą, KAD VA DABAR, dabar geriausios sąlygos, kokios gali būti.

  Kiek žinau didžiąją laiko dalį boulderinai vienas? Koks jausmas vienam lipti miške?

  Taip, dažniausiai į mišką važiuodavau vienas. Jausmas kitoks. Bouderingas man tai ne tik lipimas, bet ir draugai, bendravimas kartu. Kai buvau vienas viskas vyksta labai ramiai. Tu ateini, pasidedi crashpadus, išgeri atsineštos arbatos, apžiūri problemą, pradedi ją lipti. Kai būni ne vienas, reikia mažiau galvoti apie tokius dalykus kaip saugumas, nes geras spotintojas visada patrauks crashpadą, pažiūrės, kad nekristum ant nugaros. Vienas crashus dažnai pasidėdavau tik po sunkiausiomis boulderio vietomis, todėl dažnai teko lipti labai susikoncentravus, kad nenukrisčiau ant akmenų ar medžio šaknų, kurie nėra dengti crashais. Įdomi patirtis.

  Ar turėjai su kuo pasidžiaugt pralipimu ar pralipai problemą vienas?

  Kaip sakiau, buvo, kas spotina, jie labai buvo draugiški, pergyveno ir džiaugėsi kartu su manim.

  Tai antroji boulderingo 8A Lietuvoje. Pirma priklauso taip pat tau. Palygint šias dvi trasas.

  Abi panašios: maži kybiai, neigiamas, aukštai. Pirmoji buvo per didelę arrete, o It's too late to apologize per švarų neigiamą.

 
Algund
Ar jautiesi įsitvirtinęs 8A? Bus šiemet daugiau?

  Supratau, kad 8A yra tikrai įveikiama ir tokią kategoriją galima pralipti GREITAI. Reikia tik gerų sąlygų ir koncentracijos ties tuo, ką darai. Planuose kelios classic Magic Wood'o problemos. Nesu aplenkęs daug boulder region, todėl viskas sukasi aplink, ką jau esu matęs ar bandęs. Jei bus daugiau laiko, gali kristi ir 8B, labai svarbu su kuo važiuosiu ant akmenų. Įtariu jeigu pavyks su J&J team'u tai viskam reikia būti pasiruošus. HAHHa

  Ar teko bandyti 8B? Ar didelis skirtumas nuo 8A?

  Bandžiau problemą pavadinimu Im Schatten der Grossmeister. Niekada nebuvau tikras dėl kategorijos, nes topo, kurį turiu sako, jog tai project'as, bet šis boulderis turi jau du pralipimus. Tą boulderį pamačiau pirmą kartą atvykus į Algundą ir nuo to laiko nuolat praeidamas pro šalį rezgiau mintį jį pabandyti. Vienintėlis minusas, kad ten reikia bent 4 crashų, kad jaustumeis komfortabiliai ir atiduotum visas jėgas problemai. Kartą sutikau bičiuką, kuris irgi bandė šitą kosmosiuką, bandžiau ir aš :)
  Skirtumo nelabai supratau tarp kategorijų, žinau tik tiek, kad SUNKU ir tai motyvuoja, suvokiant, kad tai įmanoma. Tiek 8A tiek 8B yra aukšto lygio rodiklis ir paskui prasideda tik maži niuansai, kaip sėkmė, oro temperatūra, nauji bateliai ir panašiai.

Magic Wood
  Paskutinėse kelionėse nemažai boulderinai. Ar nepasiilgai rope climbingo? Kokie planai pavasariui ir vasarai?

  Kaip visada geriausi "reikalai" įvyksta ekspromtu ir netikėtai, retai planuoju labai tiksliai, ką veiksiu vasarą. Žinau tik, kad jeigu susirinks grupė, važiuosim su naujokais pasimokinti lipti uola, saugoti partnerį, galbūt kartu net paboulderinti. Likęs laikas bus mano. Laipiojimas, o tuo labiau boulderingas tai toks užsiėmimas, kur vienas lauke ne karys. Reikia draugų, kurie pastumia crashą, parėkia "davai" ar "cmon", taigi kelionės priklausys ne vien nuo manęs.
  Taip, tiesa, paskutiniu metu daugiau lipu boulderius, nors rugpjūtį visą pralaipiojau Ceuse, kur pralipau savo pirmą 8b. Nenoriu apleisti nei vieno, nei kito. Norint būti stipriu, reikia lipti abu, jie vienas kitą labai gerai papildo. Dažnai šią vasarą būdavo tokios situacijos, kad kabu ant virvės keliolikos metrų aukštyje ir sunkų judesį daryti būdavo kiek neįprasta, prakrentu vieną, antrą kartą ir tada ateina mintis.. Juk, jeigu po manim būtų tik keli metrai oro, crashas, tai šitą judesį daryčiau kur kas užtikrinčiau, tai supratęs įgaudavau naujų jėgų ir apsitikėjimo. Tai man buvo labai puikus pavyzdys, kaip šie du laipiojimo stiliai papildo vienas kitą.

 

 

  © onsight.lt, 2003
Į viršų atgal