naujienos   forumas   straipsniai   kelionės   foto   varžybos   nuorodos   e-mail

Minkštųjų audinių pažeidimai. Sausgyslių ir raiščių traumos

Autorė Donna Cespon


  Apie autorę: Donna Cespon gavo fizinės terapijos Meistrės laipsnį Chapman'o Universitete 1992 metais ir praktikuoja ortopediją jau 8 metus. Ji įgijo asmeninės patirties reabilitacijos klinikoje Irvine. Donna laipioja jau apie 6 metus ir teikia pirmenybę tradiciniam stiliui. Ji taip pat pradėjo užsiminėti alpinizmu prieš 2 metus ir neseniai įkopė į Pico de Orizaba (18,400') Meksikoje. Kiti pomėgiai: bėgiojimas, joga ir kanojos.



  Kadangi laipiojimas labai apkrauna raumenų-skeleto sistemą (ypač tempimu), nenuostabu, kad atletai dažnai patiria minkštųjų audinių traumų. Dažniausiai šios traumos pažeidžia sausgysles ir raiščius.

  Kaip laipiotoja aš ir pati kartais patiriu panašių traumų. Kaip gydytoja su panašiais pažeidimais susiduriu kiekvieną dieną. Kadangi dirbu su daugybę uolų laipiotojų, suprantu, kas yra kova tarp būtino visiško audinių užgijimo ir didelio noro grįžti ant uolų.

  Reikia kantrumo ir disciplinos, norint pasveikti ir reabilituotis, kadangi tai yra labai svarbu patyrus minkštųjų audinių traumą. Galbūt geresnis minkštųjų audinių struktūros bei veikimo principo žinojimas, suteiks laipiotojams daugiau kantrumo ir pagarbos gijimo procesui.

  Sausgyslės ir raiščiai skirti pasyviai sąnarių stabilizacijai. (Aktyvi sąnarių stabilizacija atsiranda susitraukiant raumenims). Raiščiai - tarsi virvės, jungiančios kaulus arba jų dalis, kurių dydis siekia nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų. Raiščiai vadovauja judėjimui bei riboja per didelę amplitudę, kuri gali pakenkti sąnariui ir traumuoti sąnario kremzlę (kuri dengia kaulo paviršių, taip formuodama sąnarį). Sausgyslės jungia raumenis, padeda sukelti sąnario judesį optimizuodamos atstumą nuo raumens iki sąnario.

  Sausgyslės ir raiščiai susideda iš jungiamųjų audinių. Visų pirma iš skaidulinio baltymo, vadinamo kolagenu (collagen) (pav. A), kuris sudaro trečdalį viso žmogaus organizmo baltymų. Sausgyslės ir raiščiai taip pat turi nedidelę dalį tampraus baltymo elastino (elastin) ir didelę dalį vandens (70%).

  Galima palyginti sausgyslių ir raiščių struktūrą su uolų laipiojimo virvės struktūra. Saugodamas vidines mažąsias skaidulas išorinis sausgyslių ir raiščių paviršius mažai kuo skiriasi nuo virvės apvalkalo, saugančio vidinį pluoštą (pav. B). Kaip ir laipiojimo virvės sausgyslės bei raiščiai gali išlaikyti dideles tempimo apkrovas (svarbiausia vienakryptes).

  Apkrautos sausgyslės ir raiščiai išsitempia ir, jei apkrova didėja, gali įtrukti kai kurios raiščių skaidulos. Jei audinys ištemptas per stipriai arba per staigiai, sausgyslė ar raištis gali visiškai pertrūkti ir daugiau negalės atlikti savo funkcijų.

  Taigi, kokia apkrova yra per didelė jūsų audiniams?

  Skausmą laikykite pirmu indikatoriumi! Kliniškai I tipo raiščių pažeidimas tiktai sukels jums nedidelį skausmą, be sąnario darbo pablogėjimo. Tačiau turėkite omenyje, kad kai kurių kolageno skaidulų mikrotrauma jau įvyko.

  II tipo sausgyslių ar raiščių pažeidimo metu jūs patirsite didesnį skausmą, nes bus trukę daugiau skaidulų, ir tai suteiks sąnariui nestabilumo. Trūkus daliai raiščio jis praranda 50% ar daugiau stiprumo (ir tai jau turi įtakos sąnario darbingumui).

  III tipo pažeidimas suteiks stiprų skausmą traumos metu ir dažnai ne tokį stiprų po traumos. Sąnarys bus nestabilus, nes dauguma kolageno skaidulų bus trūkusios. Turėkite omenyje, kad sąnarys gali atrodyti stabilus, bet neatlaikys didesnio krūvio. Toks "stabilumas" gali sukelti pirminį osteoartritą sąnaryje. Sąnario ar sausgyslės rizikingą pažeidimą galima palyginti su naudojimusi 10 metų senumo virve. Kitais žodžiais sakant, kiek ilgai jūs norite bandyti savo laimę?

  Jūsų minkštųjų audinių visaverčio ir kokybiško poilsio bei taisyklingos reabilitacijos nauda dviguba: galima išvengti tolesnio traumos vystymosi ir taip susigrąžinti prarastą treniruočių laiką, be to, sumažės pavojus traumos pasikartojimui.

  Patyrus tokias traumas yra efektinga atšaldyti traumuotą vietą ledu, ypač per pirmąsias 48-72 valandas po traumos. Traumavus minkštuosius audinius dažniausiai yra pažeidžiamos juos maitinančios kraujagyslės. Iš pradžių to nematyti, bet vėliau tai pasimato kaip mėlynė. Gydimas šalčiu sumažina kraujosruvas ir patinimus. Patinimas - tai organizmo reakcija į traumą, kurią galima vertinti ir teigiamai, ir neigiamai. Trauma sukelia organizmo reakciją. Organizmas pradeda išvalymo bei atstatymo procesus, minimizuodamas nepageidaujamus cheminius pakitimus. Ilgas patinimas reiškia, kad sąnario kremzlės "valymasis" vyksta per ilgai, tai gali sukelti artritą. Netgi vidutinis ar nematomas patinimas gali priversti raumenis apriboti sąnario judėjimą ir kraujotaką, apsaugodamas pažeistą sąnarį. Tai sukelia raumens nestabilumą, kuris kartais gali būti išgydytas tik papildomu gydymu. Šaldymo procesai gali užbaigti ydingą ciklą, kuris sulėtina jūsų sugrįžimą laipioti.

  Sumažinkite ištinimą dažnai šaldydami ledu (po 10-20 minučių kas valandą, trumpindami šaldymo laiką patinimui mažėjant). Duokite pailsėti pažeistai vietai pakeldami ją, leisdami gravitacijai padidinti skysčių cirkuliaciją pažeisto organo viduje. Apvyniokite pažeistą vietą nuo periferijos iki proksimalijos širdies kryptimi elastiniu bintu, bet ne per stipriai, kad nesumažintumėte kraujotakos.

  Tyrimai parodė, kad nesteroidinių priešuždegiminių preparatų tokių kaip ibuprofen ir naproxen sodium (Advil ir Aleve) vartojimas gali gerokai sumažinti patinimą ir pagreitinti biomechaninį sausgyslių ir raiščių atsistatymą. Beje, priešuždegiminiai preparatai - vieninteliai preparatai, kuriuos aš rekomenduoju vartoti savo pacientams, kad paspartėtų gijimo procesas. Pasiruoškite nešiotis preparatus su savimi ir reguliariai vartoti, pavyzdžiui 10 dienų, nes jie veikia tuomet, kai jūs palaikote jų koncentraciją kraujyje.

  Poilsis jūsų organui reiškia NELAIPIOTI! Darykite kitus dalykus ir duokite laiko poilsiui jūsų atsistatančiajai kūno daliai. Ir nesistenkite pagyti labai greit. Tam reikia laiko. Tačiau nuo pačios atsistatymo pradžios galvokite apie save ne kaip apie ligonį, o kaip apie sveikstantįjį! Reikalingo poilsio trukmė priklauso nuo pažeidimų stiprumo. Dviejų savaičių poilsis - minimalus laikas. Kada minkštasis audinys pradeda gyti, vyksta netvarkingo, ne visai subrendusio kolageno gamyba. Po dviejų savaičių poilsio audinys pradeda persiorientuoti ir gyti tempimo krūvio kryptimi, todėl lengvi ir atsargūs judesiai sąnaryje padės audiniui tai atlikti.

  4-6 savaitę leidžiami pratimai su minimaliom apkrovom, kurias galima po truputį atsargiai didinti. Labai svarbu palaipsniui apkrauti pažeistą sausgyslę ar raištį, kad jie stiprėtų, tačiau ne per daug, kad antrą kartą nepasikartotų nusilpusios struktūros trauma.

  Jei jūsų trauma rimta, jums reikėtų, kalbant laipiojančiųjų kalba, grįžti prie vaikiškos sienos. Tai reiškia nieko vertikalaus ar kabančio. Prisiminkite, kad kiekvienas traumos požymis (skausmas, patinimas) yra per lėto ar sustojusio gijimo proceso ženklas. Po sunkių traumų reiktų pereiti prie lengvų traverso bei trinties maršrutų (nekabančių) ir daugiau dėmesio skirti kojų pastatymo darbui. Esant vidutinės traumos reabilitacijai treniruokite korpusą gerindami viso kūno stabilumą.

  Reguliariai pasikartojant traumai reiktų susimastyti apie treniruočių stiliaus bei technikos pakeitimus, dirbti su antsvoriu (raumenų ar riebalų). Užduokite sau klausimus ir atsakykite į juos: kas sukėlė traumą, dėl ko traumos simptomai išlieka ilgą laiką ir ką reiktų pakeisti ar pridėti jūsų treniruotei ir laipiojimui.

  Nežiūrint kokia jūsų kūno dalis buvo pažeista atkreipkite dėmesį į pateiktas rekomendacijas:

  1. Reguliariai darykite širdies - kraujagyslių sistemos pratimus (aerobikos pobūdžio), tai normalizuos širdies - kraujagyslių sistemos darbą, sustiprins viso organizmo kraujotaką ir jo gebėjimą atsistatyti.

  2. Kaip žinote, geriausiai atsistatymo procesas vyksta miegant. Stenkitės miegoti reguliariai ir pakankamai, patartina be migdomųjų ar alkoholio, dėl to, kad toks miegas yra paviršutiniškas ir negilus.

  3. Iki minimumo sumažinkite emocinę įtampą. Niekada neignoruokite kūno ir sąmonės ryšio. Kuo daugiau jūs patiriate stresinių situacijų, tuo dažniau jūsų kūnas pasiruošia pereiti per stresinę situaciją ir įsitempia. Dėl to sumažėja kraujo cirkuliacija, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies mušimas, padažnėja ir pasidaro paviršutiniškas kvėpavimas, o tai daro įtaką hormoniniams pakitimams, lėtinantiems atsistatymo procesus.

  4. Minimizuokite kofeino ir alkoholio vartojimą, kurie veikia kaip šlapimą varančios priemonės bei gali paveikti miego kokybę. Gerkite daugiau vandens (mažiausiai 2 litrus per dieną), kad pagerintumėte hidrataciją ir medžiagų apykaitą audiniuose.

  5. Naudokitės ortopedo ir terapeuto konsultacijomis. Specialistas padės jums kontroliuoti pagijimą ir išvengti traumos pasikartojimo.

  Gaila, tačiau kolageninės struktūros labiau elastingos ir tvirtos tiktai jaunystėje, maždaug iki 20 metų. Iki šio amžiaus sausgyslės ir raiščiai turi didelę tempimo galią. Organizmo senėjimas mažina sausgyslių ir raiščių stiprumą bei tamprumą. Jie dažnai negali atlaikyti didelių apkrovų ir gijimo procesas vyksta lėčiau. Gerbkite savo kūną, pasitikėkite jo galimybėmis išgyti ir saugokite jį laipiojimui ateityje!





  Pav. A: Fibroblastų schema sausgyslėse ir raiščiuose: kolagenų ląstelės, spiralės struktūros pluoštai, mikrofibrilės, fibrilės, skaidulų pluoštas, sausgyslė su paviršiaus apdangalu.






  Pav. B: Sausgyslės ir raiščio skaidulos

  Jeigu jūs pažiūrėtumėte į sausgyslę per mikroskopą, pamatytumėte skaidulas, išsidėsčiusias paraleliškai. Tokia struktūra leidžia sausgyslei atlaikyti dideles vienakryptes apkrovas. Sąnario raiščio skaidulos ne tokios paraleliškos ir svarbiausia ne tokios vienakryptės, todėl jos atlaiko mažesnes apkrovas.

 

 

  © onsight.lt, 2003
Į viršų atgal