naujienos   forumas   straipsniai   kelionės   foto   varžybos   nuorodos   e-mail

"Crazy" Huber'io 8b+ SOLO!



  Alex Huber:

  Jau 12 metų "Schleier Wasserfall" yra mėgstamiausias mano laipiojimo rajonas. Pats laipiojimas, vieta, graži aplinka - viskas vienoje vietoje.

  Tik grįžęs iš kelionių, ilgai nelaukęs aš vėl einu čia lipti. Čia aš žinau kiekvieną kybį, kiekvieną visų maršrutų judesį. Čia lipimo stilius yra kaip tik toks, kokiame aš iš tikro esu stiprus ir tai, žinoma, yra dar viena priežastis, kodėl aš taip mėgstu čia būti.

  Laipiojimas čia man reiškia būvimą namie ir tai man suteikia taip reikalingą savęs pasitikėjimą išsiaiškinant, kur yra mano galimybių riba.

  Communist'as yra mano riba. 22 metrai, sudėtingas ir galingas lipimas. Sunkiausia vieta yra 10 metrų nuo žemės, tiesiai virš keleto boulderingo problemų. To užtenka, kad tu niekada net nepagalvotum apie minimalią galimybę nukristi - ypač nenaudojant crash pad'ų.

  Free solo - kam?

  Man tai yra mano galimybių ribos ieškojimas. Po to, kai aš prasolinau Opportunist (8b) aš žinojau, kad aš nepriartėjau prie savo galimybių ribos. Iš kitos pusės aš suprantu, kad laikas yra ribotas. Bėgant metams vis sunkiau išlaikyti aukštą lygį sportiniame laipiojime.

  Tiesą sakant, mano lygis nebėra daug aukštesnis už Communist'o sudėtingumą - nėra daug rezervo saugumui. Netgi po daugybės intensyvių treniruočių ant šio maršruto, aš negaliu pralipti Communist'o kiekvieną kartą - tik būdamas geros kondicijos ir nepavargęs aš galiu būti tikras, kad sugebėsiu jį pralipti.

  Bet po daugybės solo pralipimų aš žinau, kaip dirba mano protas ir mano kūnas free soloing metu. Tai leido man sumažinti pavojaus lygį iki minimumo.

  Balandžio 20 d. 8 ryto ir aš jau ten. Esu vienas ir noriu būti vienas. Niekas neturi manęs trukdyti ir aš nieko nenoriu trukdyti savo lipimu. Apšylu, truputis boulderingo ir aš žinau, kad mano jėgos kaip ir kondicija yra idealios. 9 val. aš jaučiuosi pasiruošęs. Aš jau tuoj lipsiu, bet pasirodo turistas. Aš palaukiu.
  Neilgas pokalbis. Po 5 minučių aš nusprendžiu lipti, netgi ir nebūdamas vienas. Kad mano žiūrovas būtų užimtas aš duodu jam savo video kamerą, kuri jau yra savo pozicijoje. Nežinodamas ką tiksliai jam teks filmuoti, jis pasiruošia. Po kurio laiko aš pradedu lipti.

  Vėsu, oda sausutėlė, trintis ideali. Tik po 7 metrų lipimo poilsio vietoje aš pasimagnezinu rankas antrą kartą. Tik trumpas sustojimas ir aš judu toliau. Trijų pirštų kišenė, dviejų pirštų kišenė, kybis iš apačios, ant "trinties" - tik keli kybiai penkiems lemiamiems metrams. Ilgi perėmimai reikalauja lipimo "ant jėgos" ir neleidžia net pagalvoti apie tai, ką aš šiuo metu darau.

  Net ir poilsio vietoje po sunkiausios dalies aš ilgai neužsibūnu. Likusieji 10 metrų yra F7c sudėtingumo - aš noriu greičiau juos pralipt. Vėl pasimagnezinu rankas ir tęsiu toliau. Po 15 perėmimų aš jau viršuje.

  Trumpas riksmas, greitas nusileidimas žemyn per šalia esantį 6b maršrutą. Mano "operatorius" paspaudžia man ranką sakydamas: "Tu turbūt crazy bičas". Aš plačiai nusišypsau, nes esu įsitikinęs, kad, neskaitant jo komentaro, jis net neįtaria ką ką tik nufilmavo.

  parengta pagal 8a.nu ir klettern.de

 

 

  © onsight.lt, 2003
atgal