naujienos   forumas   straipsniai   kelionės   foto   varžybos   nuorodos   e-mail

Baltic Open 2004



    Rezultatai:   - Greitis -   - Sudėtingumas -         - Foto -

  Ankstų šeštadienio rytą į Rygą išriedėjo pilnas mikriukas ambicingų jaunųjų Lietuvos laipiotojų, kurios prižiūrėjo patyrę "varžybų vilkai" Smirnovai. Nors daugeliui tokios varžybos turėjo būti pirmos apie paskutinias vietas niekas negalvojo.

  Kiek vėliau link Latvijos pajudėjo ir kita Lietuvos delegacija - Jonas su palaikymo (tiksliau sakant vedimo iš kelio) komanda, kurią sudarė Šaras ir Saulius.

  Pirmieji Rygą pasiekė užsibrėžtu laiku, na o mums (delegacijai nr 2) sekėsi ne taip gerai. Kai kas pasą namie paliko, kai kas iš karto Rygoje nenorėjo pirkti žemėlapio ir padarė tai tik tada, kai jau buvo gana toli nugrybauta. Į varžybas atvažiavom kaip tik tada, kai visas būrys laipiotojų sukinėjosi aplink sieną. Pripuolęs prie tos bandos nusivyliau: nei koks išpardavimas, nei ką nors dykai dalina... viso labo trasos apžiūrėjimas ;)

  Greitis

  Tik spėjau persirengti kai šalia pripuolęs latvis burbtelėjo: "lipi antras, ruoškis, tuoj lipsi". Na antras tai antras, ką jau darysi. Dar spėjau užmesti akį su kuo gi čia teks bėgti. Hm... Marat Sadyrov... Žmogus raketa... Iškart prie reikalo kaip sakant ;)

  Na o toliau viskas vyko kaip ir visada: batelių užveržimas, magnezijus, dar magnezijus, siena, kažkas prikabina karabą, hm... na gal dar magnezijaus, kad mažai po to nebūtų... siena, dar magnezijaus, starto signalas, kybis, kitas kybis, ranka, kybis, koja, viskas mirga, pusę sienos įveikta, po kol kas viskas gerai, ir Maratas netoliese, staiga klaida, zaparas, vėl klaida, Maratas jau viršuje, shit, kas čia vyksta, ko tie kybiai dingo iš kelio, paskutinis kybis, greitas nuleidimas žemyn, zaparas.

  Sekančioje trasoje viskas identiškai: magnezijus, dar magnezijus, siena, kažkas prikabina karabą, hm... na gal dar magnezijaus, kad mažai po to nebūtų... siena, dar magnezijaus, starto signalas, kybis, kitas kybis, ranka, kybis, koja, viskas mirga, pusę sienos įveikta, po kolkas viskas gerai, ir kažkoks latvis šalia, staiga klaida, zaparas, vėl klaida, latvis jau priekyje, shit, kas čia vyksta, ko tie kybiai dingo iš kelio, paskutinis kybis, greitas nuleidimas žemyn, zaparas.

  Andriui viskas sekasi kur kas ramiau. Ramus, tolygus lipimas iki pat viršaus, jokių didesnių klaidų. 5 vieta ir kelias į ketvirtfinalį laisvas. Na o mane ramina tik tai, kad nuo ruso Kozlov'o atsilikta 1 sekunde. Pasitreniravus galima ir kovoti. Pasitreniravus...

  Nors greitas lipimas buvo atviras, t.y. nebuvo izoliatoriaus ir galėjai žiūrėti kaip lipa kiti dalyviai, kaip ir kas vyko kituose pogrupiuose nemačiau. Nudžiugino mūsų jaunimas, parodęs tikrai gerus rezultatus. Nepasisekė Simučiui, iš kurio nemažai tikėjomės. Tačiau varžybos tuo ir nenuspėjamos, kad čia daug ką lemia ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai dalykai bei fortūna.

  Ketvirtfinalis. Andrius vėl lipa ramiai ir užtikrintai be didesnių klaidų. Tačiau čia vien to neužtenka. Reikia daugiau "parako", o ir priešininkai ne iš silpnųjų. Pritrūksta dešimtųjų sekundės dalių ir Andrius lieka penktas.

  Už tolimesnį šou buvo atsakingi rusai, kurių į pusfinalį praėjo trys iš keturių. Čia jau greitis didėjo, laikai gerėjo. Laimėjo Marat'as Sadyrov'as, atsirevanšavęs savo draugui Konstantin'ui Savelyev'ui už pernykštį pralaimėjimą. Ciganovui daugiau išspausti nepavyko ir teko pasilikti rusams užnugaryje.

  Pirma varžybų diena baigėsi. Išsiaiškinom kaip nuvažiuoti iki latvių parskirtos nakvynės ir išvažiavom į vandens atrakcionų parką, kurio išbandymas buvo suplanuotas jau Lietuvoje. Iki pat vakaro murgdėmės, taškėmės kol išbandėm visus atrakcionus. Po maudynių ekipažų keliai išsiskyrė: Smirnovai su jaunimu išvažiavo ilsėtis kažkur pas latvius, na o mes, prigriebę Rūta bei Ingą P. su drauge, nulėkėm į Rygos centre pavalgyti.

  Galiausiai pavargę bet sotūs per miškus ir pievas nusigavom į kažkokį užkampį, kur turėjome nakvoti kartu su rusais ir estais. Atvažiavę radom gan gražų vaizdą: pilnus stalus valgių, gėrimų, jau iškuriantą pirkelę, na ir žinoma jaunatviškai apsvaigusius ruselius ;) gan smagiai apsvaigusius ;) Tad nieko nelaukę traukėm savo vaišes ir į darbą! Planas aiškus: nukenksminti rytdienai ruselius ;) Tik teko saugotis ir patiems netyčia nenusikenksminti ;)

  Kai jau Marato ir Konstantino kondicija pasiekė viršūnę, jaunieji rusai nusprendė nulėkti į Rygą ir išbandyti jos naktinį gyvenimą. Dar ir dabar džiaugiuosi, kad mano kondicija buvo normali ir aš nelabai užsikabliavau ant šios minties... Nelabai turbūt būtų buvę gerai visą naktį po Rygą bastytis ;) O nedaug trūko... Galiausiai piteriečiai atkreipė dėmesį į gražias lietuvaites ir nusiramino. Na o mes nieko nelaukę susišnekėjom su Anna'čkia apie Krymo platybes ir laipiojimo subtilybes ;)

  Taip smagiai ir pasibaigė šeštadienis. O ryt lipti reikės...

  Sudėtingumas

  Sekmadienis pasitiko dar vėsesniu oru bei didesniu vėju... Nuo ryto po truputį visi rinkosi prie sienos, žiūrėjo jau kažkam pastatytas trasas ir ieškojo užuovėjos, nes oras nedžiugino.

  Kaip ir visada iš pradžių kvalifikacines trasas lipo jaunieji climberiai, tarp kurių į finalą išėjo abu mūsiškiai - Tomas ir Edvardas. Vėliau finale Tomui pritrūko tik vieno laiptelio iki prizinės trečiosios vietos... gaila...

  Kad nereikėtų visą dieną sėdėti izoliatoriuje kvalifikacinius lipimus latviai padarė atvirus. Eilinį kartą buvo persistengta su trasomis. Viena trasa ir BC ir A pogrupiui gal ir neblogas sumanymas - sutaupoma laiko, bet kai trasa po BC dalyvių lipimo palengvinama A pogrupiui, komentarų nereikia...

  Moterų A grupėje irgi valdė rusės - Anna bei Nadežda. Margaritai, lipusiai joms įkandin, nedaug trūko vieną iš jų netgi aplenkti. Tuo tarpu Diana sunkai valdė įtampą ir kvalifikacijoje gero rezultato neparodė.

  Vėl nepasisekė Simučiui, kuris po vakarykštės nesėkmės greityje, buvo pasiryžęs išspardyti visiems... Eilinį kartą grybavau ir aš. Nusiroviau kažkokioje beryšio vietoje taip ir nesupratęs kas atsitiko... Po tokių bajerių iš vis nebesinori į varžybas važiuot... Tačiau pats kaltas... Andrius tą be ryšio raktą pralipo, tačiau sekančio rakto neišsilaužė, bet to pakako patekti į finalą. Na nors kažkas nedaro nesąmonių :)

  Tuo tarpu Ciganovas, užsivedęs kaip viesulas, lipo nerealiai ir pralipo aukščiau už visus ruselius. Reikėjo tai matyti! Visą trasą, kur dauguma dalyvių krito, pravarė beveik nesustodamas bei viršuje gražiu veiksmu išlaužė raktą, ant kurio krito visi trys rusai.

  Finalai. Šį kartą moterų finalas buvo įdomesnis negu vyrų! Daug prie to prisidėjo Anna Mikoushkina, finalinėje trasoje parodžiusi nerealią ištvermę, pukią vaizduotę ir gerą lipimo technika. Gražiu žiūrėti! Iš mūsiškių merginų gerai pasirodė Margarita, pralipusi gan sunkią atkarpą ant smagaus neigiamo. Trečia vieta bei apliptos visos latvės! Diana, nors pas mus salėje ir rodanti gerą ištvermę, finale kažko pritrūko ir liko penkta. Ko pritrūko? Turbūt tik pati ir žino...

  Vyrų finalas buvo neįdomus. Ilgai prasėdėję izoliatoriuje dalyviai sušalo (Andrius išvis susirgo), aptingo ir buvo matyti, kad jiems sunku prisiversti geram lipimui. Tad visi ir krito ant pirmo rakto kaip lapai. Labai jau neįdomiai viskas atrodė. Visas sušalęs Andrius sugebėjo aplenkti penkis dalyvius ir užėmė 7 vietą. Likusieji žvėrys - rusai bei Ciganovas savo lipimus baigė viduryje trasos ant nerealaus rakto, kur latviai buvo sumastę perėmimą ant visiško myzerio. Visų trijų piteriečių elgesys ant to rakto buvo vienodas: atlipa, pabando myzerį ir nustemba. Apsidairo. Gal kokį kybį pražiopsojo? Na ne. Tada pažiūri žemyn, pakraipo galvą. Na ir taip kokias 5 minutes laikosi ant neblogos rankenos vis pabandydami tą nelemtą myzerį. Galiausiai pamatę, kad nieko nesigauna, šoka praleisdami myzerį ir bandydami užsikabinti ant sekančio kybio, kurio apkrovimas ne iš viršaus, o iš šono... Maratui ir Mikhail'ui šuolis pavyksta - kybis bent paliestas, na o Ciganovas po šuolio kybio nepaliečia ir lieka trečias. Nusivylimas nuaidi per žiūrovus. Nesąmonė, kai prizines vietas lemia šuolis bei pasiektas arba nepasiektas kybis...

  Šių metų varžybos išsiskyrė tikrai didelia konkurencija. Bent jau pas vyrus, nebuvo nei vieno silpno laipiotojo, o tai padidino intrigą bei pakėlė varžybų lygį. Tačiau lyginant su pernais metais, nemažai kritikos tenka organizatoriams, kurie teisinosi nedideliu žmonių, rengiančių varžybas, skaičiumi. Vėl buvo persistengta su trasomis - kai kurios iš jų buvo per sunkios, kai kuriose buvo per sunkus vienas raktas, ant kurio visi krito. Dar reiktų pridurti daugybe prasisukusių kybių lipimo metu ir panašių nesklandumų. Ypač blankiai atrodė vyrų finalas, kurio visi ilgai laukė ir galiausiai nieko įdomaus nepamatė dėl durnos trasos. Norėdami pakelti sekančių varžybų lygį bei sulaukti dar daugiau užsieniečių latviai turėtų daug ką apmastyti bei pasimokyti iš šiemetinių klaidų.

specialiai rockclimbing.ten.lt tiesiogiai iš Rygos Jonas

 

 

  © onsight.lt, 2003
Į viršų atgal